Interaktyvus spektaklis „Ką žinau, liūdna“ (rež. K. Žernytė) skirtas paaugliams, išgyvenantiems šiuolaikines jaunimo problemas: depresiją, priklausomybes, nemeilę, norą nusižudyti, patyčias. Spektakliu siekiama ugdyti jų pasitikėjimą savimi ir padėti rasti išeitį kartu iš sudėtingų situacijų. Spektaklis turi ir edukacinių tikslų – kūrybiškai, pasitelkiant objektų teatro metodiką, supažindinama su lytiniu švietimu ir „Jaunimo linijos“ veikla.
Spektaklis nuo 2019–tųjų du metus iš eilės tęsė gastroles po skirtingų Lietuvos regionų mokyklas. Jį matė daugiau negu 900 mokinių. Atsižvelgiant į pandeminę situaciją, spektaklis prisitaiko prie naujų raiškos formų ir pasirodymus mokykloms galime rodyti ne tik gyvai, o ir virtualioje platformoje. Taip sudarant sąlygas spektakliu ir toliau šviesti jaunimą, kalbėti apie jiems artimas, svarbias temas ir problemas bei jų sprendimo būdus.
2019–tųjų rudenį spektakliai vyko Kaune, Jurbarke, Smalininkuose, Adutiškyje, Naujoje Vilnioje, Širvintose, Šiauliuose ir Joniškyje. 2020–taisiais spektaklį matė 7 – 9 klasių moksleiviai Raseiniuose, Šėtupyje, Šiluvoje, Viduklėje, Ariogaloje, Tauragėje, Tarailiuose, Prienuose, Pakuonyse, Išlauže, Kėdainiuose, Dotnuvoje, Lentvaryje ir Rūdiškėse.
Miestai buvo pasirenkami ne atsitiktinai – atsižvelgiant į didesnius savižudybių skaičius Lietuvoje. Po kiekvieno spektaklio seka diskusija emocinės sveikatos tema, kurią kartu su kūrybine grupe moderuoja ir „Jaunimo linijos“ savanorė.
Moksleivių grįžtamasis ryšys leidžia užtikrintai pasakyti, jog spektaklis yra aktualus, paveikus, labai įtraukia tikslinę auditoriją ir iššaukia nuoširdžias diskusijas. Taip pat po kiekvieno pasirodymo kūrybinė grupė sulaukia labai daug šiltų žinučių spektaklio „Ką žinau, liūdna“ „Instagram“ paskyroje, kur spektaklio idėjos autorė, aktorė Raminta Paukštytė iki šiol palaiko ryšį su paaugliais ir kuria interaktyvų video turinį, filmuoja „Youtube“ video, daro transliacijas gyvai, atsispirdama tiek nuo spektaklio temų, tiek dalindamasi savo asmenine patirtimi.
Šį pavasarį į spektaklio „Instagram“ paskyrą parašė viena mergaitė, kuri spektaklį matė pernai rudenį. Ji rašė, kad nors ir daug laiko praėjo nuo pasirodymo, ji vis prisimena jį:
„Manau, kiekvieną privertėt susimąstyti − kas, ką ir kaip. Daug galvojau ir supratau. Vieną vakarą vos nepakėliau prieš save rankos… Mažai trūko, kad pasitraukčiau iš šio pasaulio… Bet jūs privertėt mane suprasti, kad gyventi visgi verta. Ačiū už tai, kad leidot suprasti, jog gyventi verta.“
Moksleivių atsiliepimai bei grįžtamasis ryšys parodo, koks didelis yra šio projekto „svoris“ jaunam žmogui. Būtent tai skatina tęsti projektą, dėti didžiules pastangas tam, kad jis būtų tęstinis ir, jog galėtų pasiekti dar didesnę paauglių auditoriją Lietuvos regionuose, kur tokių renginių ypač trūksta.
ATSILIEPIMAI:
Jei turite klausimų apie spektaklį ar norite aptarti galimą jo rodymą jūsų mokykloje/įstaigoje (gyvai arba virtualiai) parašykite užklausą ir aš su jumis susisieksiu: