Sveiki, aš Raminta Paukštytė, aktorė, „Ką žinau, liūdna“ turinio kūrėja bei to paties pavadinimo interaktyvaus spektaklio jaunimui idėjos autorė ir pagrindinio vaidmens atlikėja. 2019 metų vasarą baigiau vaidybos studijas ir nuo tada tęsiu savo savarankišką kūrybinį kelią.
Į tai, ką darau, įdedu labai daug širdies ir tikiu, jog įdėjus daug darbo ir pastangų, galima pasiekti savo tikslus.
Mano diplominis vaidmuo spektaklyje „Dabar aš esu“ (rež. S. Bernotaitė) – galėjo būti darbas, kurį tik parodome vieną kartą ir viskas, bet tiek aš, tiek komanda, siekėme daugiau.
Po poros mėnesių „Kauno miesto kamerinis teatras“ įtraukė jį į savo organizuojamo teatro festivalio jaunimui „Išeities taškas“ programą, kur spektaklį parodėm 2019 rugsėjį. O nuo lapkričio mano diplominis darbas įtrauktas į „Menų spaustuvės“ repertuarą Vilniuje.
Kitas mano širdies projektas – interaktyvus spektaklis jaunimui „Ką žinau, liūdna“ (rež. K. Žernytė) apie depresiją, nemeilę, norą nusižudyti ir patyčias nuo 2019–tųjų du metus iš eilės laimėjo Lietuvos Kultūros Tarybos konkursą ir jį pamatė daugiau negu 900 7–10 klasių moksleivių iš skirtingų Lietuvos regionų. Spektaklis rengiamas bendradarbiaujant su „Jaunimo linija“ ir po kiekvieno spektaklio seka diskusija emocinės sveikatos tema, su kūrybine komanda bei „Jaunimo linijos“ savanore.
Spektaklis gimė iš noro sukurti tai, ko trūko man pačiai, kai buvau paauglė. Emocinės sveikatos tema buvo tabu, mažai kas apie tai kalbėjo.
Studijuodama trečiame kurse „Improvizacijos ir mono žanro“ paskaitai (dėst. K. Žernytė) kūriau vaidmenį įkvėpta knygų „Prozako karta“, „Heroinas“, „Šimtas plaukų šepečio glamonių prieš miegą“ ir savo asmeninės patirties. Pirmasis „Ką žinau, liūdna“ eskizas įvyko 2017 metų gruodį Kauno mergaičių socializacijos centre „Saulutė“. Tai buvo mano vaidybos egzaminas. Esu dėkinga Karolinai už kūrybinę laisvę kurti dalykus, kurie man tokie svarbūs.
Džiaugiuosi, kad pavyko tai įgyvendinti; juk tai vienas mano širdies darbų, kuriuo labai tikiu. Iš grįžtamojo ryšio matau, koks didelis yra spektaklio „svoris“ jaunam žmogui ir dėl to dedu daug pastangų, kad jį pamatytų kuo daugiau jaunų žmonių.
Tikiu viso „Ką žinau, liūdna“ projekto ir naujų jo „apraiškų“ svarba, augimu ir jo “svoriu“ jaunam žmogui. Nuo 2020–tųjų gegužės su draugu Žygimantu sukūrėme 24 serijų laidą jaunimui, apie juos dominančias temas „Youtube“ kanale „Ką žinau, liūdna #Pakalbam“.
Neseniai, nuo 2020–tųjų gruodžio, virtualiai, per „Google Meet“ pradėjau vesti „Kūrybiškumo dirbtuves” jaunimui. Žaviuosi ir naudojuosi socialinių tinklų „Instagram“ ir „Youtube“ suteikta galimybe kurti ryšį su jaunimu, juos įkvėpti, dalintis savo patirtimi ir kalbėti apie tai, kas svarbu.
Aš pasisakau už tai, kaip svarbu yra kalbėtis, pripažinti sau, kad turi problemą ir rasti drąsos kreiptis pagalbos į specialistus. Neignoruoti tamsių savo būsenų, depresijos – o susitaikyti, jas priimti, bet nepasiduoti, kovoti, pripildant savo sudėtingus gyvenimus kuo daugiau prasmės ir tikrumo.
Noriu, kad projektas „Ką žinau, liūdna“ turėtų savo vardą ir stiprią poziciją kuriamo turinio kontekste Lietuvoje. Noriu plėstis, bendradarbiauti su kitais kūrėjais, įmonėm, organizacijom, kurių tikslai, žinutė, t.y. už tai, ką jie kovoja, sutampa su „Ką žinau, liūdna“ vertybėmis. Tikiu, kad kartu galima susivienyti didesniam tikslui ir prisidėti prie teigiamų pokyčių Lietuvos visuomenėje.
Turi klausimų, pasiūlymų ar nori bendradarbiauti? Parašyk man: